"Pasakojama apie dorybingą 19 a. nuotaką, kurią vestuvių dieną motina įspėjo: "Šiąnakt Tau pasirodys, kad vyras išprotėjo, bet rytą jį rasi vėl sveiko proto." "'(38 psl.)
"Būti mylimam visada sunkiau - Amūro strėlę lengviau paleisti negu priimti.'' (42 psl.)
"Meilės beprotybė pasireiškia nenoru pripažinti mylimojo įgimtą normalumą." (82 psl.)
"Žmogus per se nėra nei geras, nei blogas - tai reiškia, kad meilė ar neapykanta yra pagrįsta subjektyvumu, galbūt net iliuzija." (83 psl.)
"Veikiamas oazės komplekso, ištroškęs žmogus įsivaizduoja regintis vandenį, palmes ir pavėsį ne todėl, kad turi tam įrodymų, bet todėl, kad jaučia poreikį. Stiprūs poreikiai sukuria sprendimo iliuziją: ištroškusiam gerti pasirodo vanduo, trokštantis meilės regi princą ar princesę." (85 psl.)
"Galbūt tiesa yra ta, kad neegzistuojame, kol kas nors nepastebi mūsų egzistuojant: negalime tinkamai kalbėti, kol kas nors nesupranta, ką sakome; kitaip tariant, visiškai gyvi tampame tik tada, kai kas nors mus pamilsta." (97 psl.)
"Negalėtume savęs tinkamai suvokti, jeigu aplink nebūtų kitų, kurie mums parodo, kokie esame." (98 psl.)
''Negalėjimas gyventi dabartyje kyla iš baimės netekti saugios padėties laukiant ar gyvenant prisiminimais ir iš baimės prisipažinti, kad tai, ko gero, yra vienintelis tavo gyvenimas (jeigu neminėsime dangiškojo).'' (122 psl.)
"Laimę lengviausia priimti tada, kai ją suteikia dalykai, kuriuos galime valdyti, - tokią laimę pelnome savo pastangomis ir protu." (123 psl.)
"Jeigu po smūgio nieko nejauti, smūgis buvo tikrai stiprus." (147 psl.)
"Būti mylimam visada sunkiau - Amūro strėlę lengviau paleisti negu priimti.'' (42 psl.)
"Meilės beprotybė pasireiškia nenoru pripažinti mylimojo įgimtą normalumą." (82 psl.)
"Žmogus per se nėra nei geras, nei blogas - tai reiškia, kad meilė ar neapykanta yra pagrįsta subjektyvumu, galbūt net iliuzija." (83 psl.)
"Veikiamas oazės komplekso, ištroškęs žmogus įsivaizduoja regintis vandenį, palmes ir pavėsį ne todėl, kad turi tam įrodymų, bet todėl, kad jaučia poreikį. Stiprūs poreikiai sukuria sprendimo iliuziją: ištroškusiam gerti pasirodo vanduo, trokštantis meilės regi princą ar princesę." (85 psl.)
"Galbūt tiesa yra ta, kad neegzistuojame, kol kas nors nepastebi mūsų egzistuojant: negalime tinkamai kalbėti, kol kas nors nesupranta, ką sakome; kitaip tariant, visiškai gyvi tampame tik tada, kai kas nors mus pamilsta." (97 psl.)
"Negalėtume savęs tinkamai suvokti, jeigu aplink nebūtų kitų, kurie mums parodo, kokie esame." (98 psl.)
''Negalėjimas gyventi dabartyje kyla iš baimės netekti saugios padėties laukiant ar gyvenant prisiminimais ir iš baimės prisipažinti, kad tai, ko gero, yra vienintelis tavo gyvenimas (jeigu neminėsime dangiškojo).'' (122 psl.)
"Laimę lengviausia priimti tada, kai ją suteikia dalykai, kuriuos galime valdyti, - tokią laimę pelnome savo pastangomis ir protu." (123 psl.)
"Jeigu po smūgio nieko nejauti, smūgis buvo tikrai stiprus." (147 psl.)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą