"Danielius Dalba & kitos istorijos''. Kristina Sabaliauskaitė

"Meilė yra melsvai pilkšvi šešėliai paakiuose, meilės nakties ir ilgesio metami šešėliai" (18 psl.)

"Bet Vilnius toks miestas - gyvenimo logika čia ne visuomet veikia. Čia, tarsi Bermudų trikampyje, yra kažkokia magnetinė anomalija, kuri žmogiškosios prigimties kompasą labai dažnai išmuša iš vėžių, priversdama rodyklę suktis it patrakusią tarp visuotinai priimtino gėrio ir blogio ir krėsti keisčiausius dalykus, kurie įprastame pasaulyje, įprastomis aplinkybėmis nė nėšautų į galvą." (22 psl.)

''Meilė, kai negali gyventi be to, kas nebūtinai yra gražu ir tobula; meilė būna tada, kai, net matydamas visą netobulumą, vis vien matai didžiausią grožį pasaulyje. Meilė visuomet yra kažkuo mistiška." (110 psl.)

''Taip, labai svarbu žmogui turėti svajonių, bet kartais geriau, kai jos lieka svajonėmis ir neišsipildo. Kartais būna baisiau, kai jos pradeda pildytis. Kartais svajonės išsipildymas tėra katastrofa." (128 psl.)

"Rašymas turi būti kaip seksas. Sugundai skaitytoją, įtrauki jį su savimi į knygos patalą, nuvedi iki beprotiško orgazmo ir palieki išdulkintą. Iki kito karto, iki kito teksto. Arba ne. Tavo visiškoje galioje ir malonėje, geidžiantį dar ir dar. Skaitymas turi būti kaip seksas." (155 psl.)

"Stebėtina, bet neišvengiama - jei tik moteris su smegenim, iškart mūsuose pakrikštijama ragana. Neišvengiama tautosakos tradicija, nusidriekusi per lietuvių literatūrą." (183 psl.)

"Kartais būdamas budeliu esi didesnė auka už auką." (199 psl.)

''Apie Meilę. Žvelgiant pro filosofijos mikroskopą". Alain de Botton

"Pasakojama apie dorybingą 19 a. nuotaką, kurią vestuvių dieną motina įspėjo: "Šiąnakt Tau pasirodys, kad vyras išprotėjo, bet rytą jį rasi vėl sveiko proto." "'(38 psl.)

"Būti mylimam visada sunkiau - Amūro strėlę lengviau paleisti negu priimti.'' (42 psl.)

"Meilės beprotybė pasireiškia nenoru pripažinti mylimojo įgimtą normalumą." (82 psl.)

"Žmogus per se nėra nei geras, nei blogas - tai reiškia, kad meilė ar neapykanta yra pagrįsta subjektyvumu, galbūt net iliuzija." (83 psl.)

"Veikiamas oazės komplekso, ištroškęs žmogus įsivaizduoja regintis vandenį, palmes ir pavėsį ne todėl, kad turi tam įrodymų, bet todėl, kad jaučia poreikį. Stiprūs poreikiai sukuria sprendimo iliuziją: ištroškusiam gerti pasirodo vanduo, trokštantis meilės regi princą ar princesę." (85 psl.)

"Galbūt tiesa yra ta, kad neegzistuojame, kol kas nors nepastebi mūsų egzistuojant: negalime tinkamai kalbėti, kol kas nors nesupranta, ką sakome; kitaip tariant, visiškai gyvi tampame tik tada, kai kas nors mus pamilsta." (97 psl.)

"Negalėtume savęs tinkamai suvokti, jeigu aplink nebūtų kitų, kurie mums parodo, kokie esame." (98 psl.)

''Negalėjimas gyventi dabartyje kyla iš baimės netekti saugios padėties laukiant ar gyvenant prisiminimais ir iš baimės prisipažinti, kad tai, ko gero, yra vienintelis tavo gyvenimas (jeigu neminėsime dangiškojo).'' (122 psl.)

"Laimę lengviausia priimti tada, kai ją suteikia dalykai, kuriuos galime valdyti, - tokią laimę pelnome savo pastangomis ir protu." (123 psl.)

"Jeigu po smūgio nieko nejauti, smūgis buvo tikrai stiprus." (147 psl.)

"Spinozos problema". Yalom Irvin

"Senais draugais greitai netampama..." (99 psl.)

''Namai - ne vieta, o proto būsena. Būti namie - tai gerai jaustis." (102 psl.)

''Įsitikinimų tvirtumas nesusijęs su jų teisingumu." (110 psl.)

''Jeigu esu tarp žmonių, visiškai neatitinkančių mano būdo, vargu ar galėsiu prisitaikyti smarkiai nepasikeitęs." (212 psl.)

''Dalykus turim branginti dėl to, kad jie teisingi, o ne dėl to, kad seni." (233 psl.)

"Žmonėms patinka tie, kurie jais domisi." (249 psl.)

"Viskas, kiekvienas įvykis be išimties turi priežastį, ir mes turim suprasti, kad tai, kas įvyko, būtinai turėjo įvykti." (380 psl.)